- kukinti
- 5 kukìnti, -ìna, -ìno caus. kukuoti 1: Gegužę kukìna dziegorius J. Vargonais gegužę nekukìna J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kukinti — 1 kùkinti ( yti), ina, ino 1. tr., intr. J, Pns mušti, daužyti: Per kuprą su lazda kùkina Jnšk. Ka pagavo kùkyt į kuprą, tai nė ištrūkt negali Jrb. Nekùkyk tu jo, kam tu jį kùkini kukt kukt į pečius J.Jabl(Lp). Jis gerai savo bobą kùkina… … Dictionary of the Lithuanian Language
kūkinti — 1 kūkinti ( yti), ina, ino žr. 1 kukinti 1: Kad aš jam ėmiau kūkyt su kočiolu! Skr. Jau ir dabar su kumščiu apie ausis sukinėjasi, o dar, ko gero, mane ir kūkinti pradės Rs. Kam tu jį kūkini, juk jis tau nėko bloga nepadarė? Vdk. Kūkina vaiką Nm … Dictionary of the Lithuanian Language
kukinti — 2 kùkinti, ina, ino tr. 1. kirkinti: Atėjo tas balvonas ant šiaudų ir kukina merges Brs. | refl.: Jau daugiau nebeleisiu jaunų vaikių ir mergių šiaudų murdyti – anie ten tik kukinas Brs. 2. rėkdyti, virkdyti: Kam tą vaiką kùkini! Ps. | Kam… … Dictionary of the Lithuanian Language
kukinti — 3 kùkinti, ina, ino tr. J godžiai gerti, kliukinti: Silkių prisiėdė ir kùkina vandenį Užv … Dictionary of the Lithuanian Language
kukinti — 4 kùkinti, ina, ino tr. supti, migdyti: Kamgi dar kukini [vaiką], kad miego nenori Kč … Dictionary of the Lithuanian Language
kūkinti — 2 kūkinti, ina, ino tr. rėkdyti, virkdyti: Ar anie moka priveizėti vaiką: kūkina par dienas neėdusį! Užv. Jis labai kūkina (muša lig verksmo) vaikus J. Nekūkink to vargšo, liaukis! Tl. Kad rikdė, kad kūkino vaiką, gailu buvo klausytis Užv. ║… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkukinti — 1 apkùkinti 1. tr. apkulti, apdaužyti: Pačiupus gerai apkùkinau [vaiką], dabar žinos rėkti Jnšk. 2. refl. apsiprasti, apsikulti: Apsikùkinęs kap senas jautis Klvr. kukinti; apkukinti; atkukinti; įkukinti; iškukinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apkūkinti — 1 apkūkinti žr. 1 apkukinti 1: Būtų gerai, kad jį kas apkūkytų Skr. Taip jį apkūkino, jog plaučius galėjo atmušti Rs. | refl. Skr. kūkinti; apkūkinti; nukūkinti; pasikūkinti; sukūkinti; užkūkinti … Dictionary of the Lithuanian Language
atkukinti — 1 atkùkinti 1. žr. 1 apkukinti 1: Kad atkukinau kūloku per pečius jam, tai daugiau žinos, kur gyti karves Knv. 2. tr. atidaužyti, atkratyti: Kur tu rėži per pečius, nori jekną atkukyt! Pns. kukinti; apkukinti; atkukinti; įkukinti; iš … Dictionary of the Lithuanian Language
iškukinti — 1 iškùkinti tr. iškalti, išdaužyti: Girnakalys iškùkino akmeny duobeles Vlk. kukinti; apkukinti; atkukinti; įkukinti; iškukinti; nukukinti; parkukinti; pasikukinti; … Dictionary of the Lithuanian Language